- kibirkštyti
- kibìrkštyti, -ija, -ijo, kibir̃kštyti K, NdŽ, Kltn, Bt, Škn 1. žr. kibirkštinti 1: Nekibir̃kštyk ugnies, ir taip gerai dega Lkv. Kibir̃kštijo gaisrą, maišė su pagaliais – ką beužgesys Trš. 2. tr. liesti, erzinti: Matai, ka (kad) vaikas serga, nekibìrkštyk tu jo! Erž. 3. refl. kivirčytis, vaidytis: Koks ten jų sugyvenimas: kibirkštijasi ir kibirkštijasi tuo pradėjimu Lk. Kol geruoju – geruoju, o kai pradeda kibir̃kštytis, tai kaip gaidžiai Sb. \ kibirkštyti; įkibirkštyti; pakibirkštyti; užkibirkštyti
Dictionary of the Lithuanian Language.